PASQYRA E LAJMEVE N`ORA 18.oo

E hėnė mė ,1.09 2014

BUJANOC – Ministri i arsimit dhe shkencės Sėrgjan Verbiq tha sot nė Bujanoc se nė atė qytet, Medvegjė, dhe Preshevė janė sjell 2.400 libra nga programi pėr libra gratis,,qė financon buxheti shtetėror. Verbiq me rastin e ndarjes sė librave gratis, qė filloristėve nė shkollėn fillore tė Bujanocit “Naim Frashėri”,ku mėsimi zhvillohet nė gjuhėn shqipe, tha s e njė tė katėrtėn e numrit tė pėrgjithshėm e pėrbejnė librat nė atė gjithė. Tha se di pėr mungesėn e librave nė gjuhė shqipe zgjidhja e tė cilave ėshtė duke u bėrė, por shtoi se Ministria e arsimit nuk vendosė pėr kėtė cilėt libra do tė pranohen, por vetėm jep pėlqimin pėr vendime tė Kėshillit mėsimor apo Kėshillit nacional tė shqiptarėve. Ministri i arsimit shtoi s e di se protestat paralajmėruara nė shkolla nė mėsim nė gjuhėn shqipe, por orėt nė shkollat Bujanocit qė ka vizituar sot, po zhvillohen normalisht.

BUJANOC – Kryetari i Komunės sė Bujanocit Ngaip Arifi deklaroi sot se shkollat nė komunat e Bujanocit dhe Preshevės ku mėsimi zhvillohet nė gjuhėn shqipe, kanė mbajtur protestė mes 10-12,pėr shkak tė mungesės sė librave nė gjuhėn shqipe. Arifi pas bisedės me ministrinė e shkencės dhe arsimit Sergjan Verbiq deklaroi se pėr mėsim nė gjuhė shqipe nga klasa e parė deri tė katėrtėn, mungojnė tri libra, ndėrsa mungojnė tri libra, ndėrsa pėr nxėnės tė klasave tė larta mungojnė edhe mė shumė se kaq. “Pėr zhvillim tė mėsimit nė shkollat e mesme, nuk ka asnjė libėr nė gjuhėn shqipe. Ministri kėtė ka premtuar qė tė gjithė nxėnėsit shqiptarė nė Serbi, sė shpejti do tė kenė librat nė gjuhėn amtare”, tha Arifi. Ai shtoi se me ministrin e arsimit ka biseduar edhe pėr tema tjera dhe ka informuar se Bujanoci ėshtė mes mė tė mirėve nė Serbi pėr atė qė shkollat fillore dhe tė mesme qė financohen nga buxheti komunal, nuk kanė borxh rrymėn, ujin apo komunalet, ndėrsa tė gjithė tė punėsuarve janė paguar ēmimet jubilare dhe harxhimet e transportit.

BEOGRAD – Serbia dhe Kanada dėshirojnė tė avancojnė bashkėpunimin ,veēmas nė energjetik dhe miniera pėr ēka Otava ėshtė mė sė shumti e interesuar tė investojė, thanė sot nė Beograd shefat e diplomacisė tė dy vendeve, Ivica Dcaiq dhe Xhon Berd .”Njė numėr i madhe komunave kanadeze nė Serbi punon- mė shumė se 50 ,dhe ai vend ėshtė mė sė shumti i interesuara pėr investime nė sektorin e energjisė dhe atė nė hidroelektrike. Mė s shumti kanė ecur lidhur me hidroelektriken Bistrica ndėrsa po bisedohet edhe pėr Bordarvo dhe investime nė RTB “Bor”, tha Daciq nė konferencė e pėrbashkėt, pėrkundėr faktit se Kanadaja nė dhjetė vitet e fundit ka investuar disa qindra milion dollarė nė Serbi, kėmbimi tregtare ėshtė i vogėl dhe ,nuk ėshtė mė shumė se 40 milion dollarė, kjo bashkėpunimin do tė nxisė nė marrėveshje pėr mbrojtjen e investimeve qė sot do tė nėnshkruajnė dy vendet. Shefi diplomacisė kanadeze theksoi s e marrėveshja pėr mbrojtjen e investimeve do tė siguroj afarizėm tė sigurt tė kompanive kanadeze, qė kanė filluar tė “zbulojnė potencial tė madh tė Serbisė nė miniera, prodhime farmaceutike, teknologji informative dhe bujqėsi” Berd sot ka biseduar me kryeministrin dhe kryetarin e Serbisė , Aleksandar Vucic dhe Tomisllav Nikoliq.

BEOGRAD – Serbia sot po hynė nė vitin e dytė tė zbatimit tė Marrėveshjes pėr stabilizim asocim (MSA) qė ka pėr qėllim krijimin e sonė sė tregtisė sė lirė me Bashkimin evropian. MSA ka hyrė nė fuqi mė 1 Shtator tė vitit 2013,si kornizė juridike pėr raporte tė Serbisė dhe BE deri nė anėtarėsimin e Serbisė nė BE. Me atė kontratė krijohen njė regjim i parashikuar i rregulluar i raporteve tregtare me BE dhe rrethinė m ėt mirė afaristė pėr afarizėm dhe investime, kumtoi sot Zyra pėr integrime evropiane. nė komunikatė rikujton s e pėr BE ėshtė partneri mė i rėndėsishėm i jashtėm i Serbisė qė po shėnon rritje tė vazhdueshme tė eksportit nė treg tė BEdhe ,import vazhdimisht tė zvogėluar nga BE. Sipas shėnimeve pėr pjesėn e parė tė kėtij viti, Serbia me BE po kryen 64,3 % tė kėmbimit tė tregtisė sė jashtme. Eksporti nė BE nė gjashtė muajt e parė tė kėtij viti ėshtė rritur pėr 16,1% kur tė krahasohet me periudhėn e njėjtė tė vitit 2013,importi ėshtė rritur pėr 4,3%

BEOGRAD – Shefi i diplomacisė serbe Ivica Daciq tha sot se nuk ėshtė kontestuese qė Serbia mbėshtetėt integritetin territorial tė Ukrainės, por pėr shkak tė interesave tė veta ekonomike nuk ka marr pjesė nė sanksione ndaj Rusisė, as tė sanksioneve tė Moskės ndaj BE. Po mundohemi tė e kemi qėndrim tė balancuar, veēmas duke pasur parasysh raporte ekonomike. Nė njė forum ndėrkombėtar kohė mė parė kam dėgjuar qė edhe vete Ukraina dhe Rusia, kur ėshtė fjala pėr sanksione, kanė raporte tė ēuditshėm. Ukraina ka mbėshtetur parimisht sanksionet ndaj Rusisė, por kurrė nuk i ka operacionalizuar. Nga ana tjetėr, Rusia nuk ka vendosur sanksione Ukrainės kur ėshtė fjala pėr prodhime bujqėsore”, tha Daciq nė Pallatin Serbia. Ai nė konferencė e pėrbashkėt me gazetarė me ministrin e punėve tė jashtme dhe tregtisė sė Kanadasė Xhon Bred ,theksoi se ”kur(sanksionet nuk kanė vendosur) ata qė janė nė luftė tė ndėrsjella, mendoj s e nuk ėshtė reale tė pritet qė Serbia tė bėjė vet nė dėmin e saj”.

BEOGRAD – Unioni i sindikatave tė punėtorėve tė arsimit tė Serbisė (USPAS) ka organizuar sot protestė njė orėshe nė Beograd me rastin e zvogėlimit tė pagave tė paralajmėruara nė sektorin publik. Nė sheshin Nikolla Pashiq janė tubuar disa qindra punėtorė tė arsimit tė rreth 40 qytetarėve duke kėrkuar qė profesioni i tyre tė pėrjashtohet nga zvogėlimi i paralajmėruar i pagave pėr 10% nė sektorin publik. Kryetari i USPAS Dragan Matijeviq tha s ėshtė turp qė arsimi ku janė rreth 70 % tė punėsuarve me arsimim tė lartė-ka pagat mė tė ulėta nė sektorin publik. Ai gazetarėve i tha s e kjo ėshtė greva e parė e vėrejtjes dhe do tė pėrcjell se si situata po zhvillohet dhe shtoi se nė ēdo 6 dhe 26 nė muaj(datat kur nė arsim marrin pagat) do tė organizohet grevė nėse vjen deri te zvogėlimi i pagave tė paralajmėruara pas rebalancit tė buxhetit. Ai rikujtoi s e paga mesatare e shtetasve nė shkollat fillore dhe tė mesme nė Serbi 43,725 dinarė, ndėrsa mė shumė se 30.ooo arsimtarė pėr shkak tė fondit jo tė plot tė orėve nuk merr as aq.

BEOGRAD – Zyra e noterėve publik ėshtė hapur sot mė 31 qytet tė Serbisė ,ndėrsa adresatė tyre janė publikuar me sajtin e Ministrisė sė drejtėsisė. Mė s ė shumti noter -39 ka nė Beograd, nė Novi Sad janė nėntė, nė Nish dhe Pancevė nga katėr nė Kragujevcė dhe Sombor nga tre, ndėrsa nga dy noteri janė hapur nė Valjevė, Zrenjnain, Jagodinė, Obrencoė, Suboticė dhe Shabac. Nga njė noter tashti ka Backa Pallnka,Beceji,Zajecari,Ivanjica,Kraljeva.Llazaravci.Leskovci.Loznica.Mlaldenoci,Novi Pazari, Piroti dhe Pzharvci. Noteria ka filluar tė punoj nė Projep0olje,Sent,Knajzh,Mitrovcė tė Sremit ,Stara Pazov Ub dhe Cacak. Qytetarėt nga sot mund tė drejtohen noterive pėr verifikimin e kontratave, pėrpilimit tė dokumenteve, sikurse dhe kontesteve jashtė kontestimore, sikurse janė trashėgimia pronėsore. mė shumė →


2014.09.01
PASQYRA E LAJMEVE N`ORA 12.oo

2014.08.31
PASQYRA E LAJMEVE NE ORA 15