PASQYRA E LAJMEVE N`ORA 18.oo

E premte mė, 1.08 2014

BEOGRAD – Ministri i punėve tė jashtme Ivica Daciq deklaroi tė premten se politika e Serbisė sa i pėrket ēėshtjes sė krizės nė Ukrainė nuk ka ndryshuar dhe ka apeluar nė kryetarin e Rusisė dhe Ukarinės,Vlladimir Putin dhe Petar Poroshkenko, tė bėjė maskimumin e pėrpjekjeve drejt zgjidhjes paqėsore tė krizės nė Ukrainė. “Ne dėshirojmė qė kriza nė Ukrainė tė zgjidhet me rrugė paqėsore Rusia dhe Ukraina janė miqė tanė”, tha Daciq nė konferencėn e rregullt nė Ministrinė e punėve tė jashtme ,Daciq theksoi se Serbia respekton dhe mbėshtet integritetin territorial tė Ukrainės, por konsideron nė bazė tė pėrvojės se vet, se vetėm dialogu sjell zgjidhje tė qėndrueshme. Ai shtoi se Serbia ėshtė e gatshme, qė si shtet qė ėshtė e afėrtė me Ukrainėn dhe Rusinė me Brukselin dhe Uashingtonin, maksimalisht tė ndihmojė dhe kėtė do tė bėjė pėrmes kryesimit nė Organizatėn pėr siguri evropiane dhe bashkėpunim (OSBE) gjatė 2015.”Serbia nuk mundet tė sanskionojė mė tė mėdhenjtė dhe mė tė fuqishmit se vetja”,nėnvizoi Daciq dhe pėrsėriti se Serbia do tė ketė kujdes pėr interesat e veta nacionale dhe shetėrore.”Natyrisht,dėshirojmė tė shkojmė drejt Bashkimit evropian.Delikatiteti i pozitės sonė ėshtė shumė e qartė. Ne nuk kemi interes ekonomik, nuk kemi alternativ pėr atė interes ekonomik. Ne do tė mundemi tė mendojmė pėr tėrhequr dorė nga “Rrjedha jugut” sikur tė kishim alternativ, por ende nuk kam dėgjuar se dikush ka ofruar alternativ” ka porositur Daciq. Duke folur pėr kryesimin e pritur tė Serbisė nė OSBE ,ministri theksoi se Serbia mė 15 Korrik nė Vien ka prezantuar planin e vet tė kryesimit nė atė organizatė dhe po bėhet gjithnjė e mė qartė se sa do tė jetė ajo punė e rėndė duke pasur parasyshė situtaėn nė Ukrainė, por dhe nė vendet tejra tėkrizės nė rrethinė.”Sigurisht sedo tė ketė nevojė shumė urti poltike qė Serbia tė ketė sukses pėr tė kryer punėn e vet ashtu qė OSBE me tė vėrtet tė funksionojė” pėrfundoi Daciq.

BEOGRAD – Drejtori i Zyrės pėr Kosovė dhe Metohhi Marko Gjuriq tha sot se prioritet i punės sė tij do tė jetė pėrmirėsimi i situatės sociale dhe ekonomike nė Kosovė ku ėshtė gjendja aq e vėshtirė sa shkalla e papunėsisė ėshtė mes 60-70%. ”Papunėsia nė mjediset serbe nė Kosovė ėshtė mė e lartė nė raport me cilindo pjesė tė vendit dhe sillet mes 60-70%.Ata Njerėz jetojnė ekluzivisht nga ndihma e shtetit dhe situata e tillė nė afatin afatgjatė ėshtė e pa qėndrueshme” tha Gjuriq duke prezaantuar raportin nė gjashtė muajt e parė tė kėtij viti nė Kėshillin pėr Kosovė dhe Metohi.Theksoi se Zyra nė periudhėn e ardhshme do tė bėjė planin e rimėkėmbjes sė ekonomisė pėrmes projekteve qė do tė kontrolloj, ashtu qė tė mos vie deri te keqpėrdorimet.Gjuriq theksoi se nga fillimi i vitit ka ardh deri te ngecja nė zbatimin e Marrėveshjes sė Brukselit dhe atė para se gjithash nė fushėn e drejtėsisė,zbatimit tė Ligjit pėr amnisti dhe integrime tė zyrtarėve policor.Ka tėrhequr vėrejtjen s e pushteti nė Prishtinė ende nuk ka mundėsuar themelimin e gjykatave dhe prokurorisė, ndonėse ka pasur obligim pėr tė bėrėr kėtė qysh nė Shtator tė vitit 2013.Gjuriq shtoi se rezulatet e zbatimit tė Ligjit pėr amnisti janė dėshpruese,meqė janė amnistuar 80 Shqiptarė dhe vetėm 50 Serb, ndonėse,sic tha.ligji ėshtė sjell ashtu qė Serbet tė mbrohen nga procedurat penale pėr shkak tė kundėrshtimit tė pushtetit nė Prishtinė. “Ky ėshtė njė problem seriozdhe arsye pėr tė parashtruar pyetjen pėr zbatimin e drejtėsisė” tha Gjuriqdhe, ka shprehur bindjen se do tė gjindet shpejtė zgjidhje efikase pėr tė penguar prangosjet e e mėtejme tė Serbve.Dukefolur pėr problemin nė fushėn e policisė,Gjuriq ka informuar deputetėt se ende tė gjithė zyrtarėt e policisė nuk janė integruar nė sistem, ndėrsa ata qė janė kthyer nė punė nuk kanė marr gradat adekuate.Gjuriq si shumė tė rėndėsishme vlerėsoi qė pėr herė tė parė pėrfaqėsuesit e Serbve kanė marr vendet nė institucionet e Kosovės,meqė nė atė mėnyrė”do tė ndikojnė nė vendosjen e themeleve pėr Bashkėsinė e komunave serbe,sikurse dhe ndaljen e grabitjes sė mėtejme tė pronės”.Nė Kėshill ishin tė pranishėm edhe shefja e ekipit negociues Tanja Mishceviq e cila tha se ėshtė shumė e shqetėsuar meqė asksuh nė Bruksel nuk ka pėrgjigje se si ngecja nė dialog me Prishstinėn do tė ndikojė nė dinamikėn e kaptinės 35 qė ka tėbėjė me ēėshtjene normalizmit tė raporteve me Kosovėn.”Natyrisht se nuk jemi tė kėnaqur me situatėne tillė, por nėse nuk ka dialog nuk ka as pėrparim nė kaptinėn 35 ,ndėrsa pa pėrparim nė atė kaptinė nuk ka progres nė procesin e negociatave”,theksoi Tanja Mishceviq.Nė Kėshill ishin edhe pėrfaqėsuesit dhe krerėt e rretheve nė Kosovė, qė theksuan shumė probleme nė krahinė,sikurse qė problemmė tė theksuar ėshtė ēėshtja eekzistencės. Ata,mes terash,theksuan s e ėshtė rrezikuar mbijetesa e tyre meqė nuk ka punė,serbete nė Kosovė nuk kanė pasaporta si tė gjithė tė tjerėt,meqė ende ju nevojitet viza e Shengenit,sikurse qė ju vėshtirėsuar rruga nė jug tė Ibrit meqė pushteti nė Prishtinė nuk njeh letėrnjoftimet e tyre dhe lejet e vozitjes.

BEOGRAD – Deputeti i Partisė pėr Veprim Demokartik Riza Halimi ka kėrkuar sot shėnime pėr komunat pėr atė se kush nė Serbi ka borxh pėr rrymė.”Dėshiroj tė ipet raporti pėr cdo komunė se sa kanė borxh dhe sa ngecin nė pagesa tė rrymės e jo nė mėnyrė paushalle tė flitet se vetėm Presheva dhe Bujanoci nuk paguajnė” tha Halimi nė Kuvendin e Serbisė gjatė debatit pėr amendamente pėr ligjete mediale.Halimi ėshtė lajmėruar sipas shkeljes se Rrgullores sė punės pas fjalimit tė deputetit tė Partisė Pėrparimatre Serbe (PPS) Vlladimir Gjukanoviq icili reagoi nėfjalimin e deputetit tė Nove stranke Zoran Zhvikoviq.Gjykanoviq tha se “dikush ka refuzuar subvencionet nga shteti,ka bėrė vreshta,ka ftuar popullin tėmos paguaj rrymėn,prandaj ishte trim si dikush nga Presheva dhe Bujnaoci qė gjithahstu nuk paguajnė rrymėn” Halimi pastaj ėshtė lajmėruar pėr shkelje e tė Rregullores meqė Gjykanoviqi,sic tha,haptas,pa arsye dhe pa kurrfarė shėnime ka diskriminnuar njė mjedis nė kontekstin negativ ka pėrmend Preshvėn dhe Bujanocin Kryeministri i Serbisė Aleksandar Vucic dje ,duke ju pėrgjigjur nė pyetjte tė deputetit Shaip Kamberi kur shteti do tė paguaj librat gratis nė gjuhėn shqipe,tha se kjo do tė realziohet para 1 Shtatorit, por ka shprehur pritjen se Kamberi dhe tė tjerėt nė Bujnaoc ,Preshevė dhe Medvgje do tė pėrmbushin obligimet ndaj shtetit dhe rregullisht tė pagujanė rrymėn.Nxėnėsit do tė marrin librat nė gjuhėn Shqipe,ky ėshtė obligim i shtetit, ne kėtė duhet tė pėrmbushim,por juve ju lusė tė respektoni shtetin ku jetoni dhe tė paguani obligimet tuaja” shtoi kryministri. Kamberi dje nė kėtė ėshtė pėrgjigjur se do tė presė 2 Shtatorin dhe shtoi se askund nuk ka parė se realzimi i drejtave tė pakicave kushtėzohet ne pagesa tė rrymės.

mė shumė →


2014.08.01
PASQYRA E LAJMEVE N`ORA 12.00

2014.07.31
PASQYRA E LAJMEVE N`ORA 18.00